Ką Seimo rudens sesija žada investuojantiems į paskolas?

2017-09-29

Seimui pradėjus rudens sesiją, kaip vienas iš svarbiausių tikslų išryškinamas Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas, tačiau šalies investuotojų dėmesį patraukė dar vienas, Finansų ministerijos paskelbtas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektas, kuriame numatyta suvienodinti palūkanų apmokestinimą.

Šiuo įstatymo projektu siekiama nustatyti, kad per skolinimo platformas gautos palūkanos iki 500 eurų būtų neapmokestinamos. Šia iniciatyva džiaugiasi ir Lietuvoje vis labiau populiarėjančios tarpusavio skolinimo platformos, suteikiančios galimybę investuoti į kitų žmonių paskolas.

„Mes džiaugiamės, kad buvome išgirsti. Tai yra didelė paskata rinktis šį naują investavimo būdą vietoje tradicinio indėlio ar investavimo į akcijas, obligacijas“, – Finansų ministerijos paskelbto įstatymo projekto naudą pažymi vienos iš Lietuvoje veikiančių tarpusavio skolinimo platformų „Savy“ vadovas Vytautas Zabulis.

Sieks užtikrinti alternatyvaus finansavimo priemonių plėtrą

Šiuo metu 500 eurų per mokestinį laikotarpį lengvatos galioja palūkanoms už ne nuosavybės vertybinius popierius bei indėlius. Finansų viceministrė Daiva Brasiūnaitė pabrėžia, kad tai – paskolos bankams, kitoms kredito įstaigoms, ne nuosavybės vertybinius popierius išleidusiems asmenims, o taip pat ir Lietuvos ar užsienio valstybių vyriausybėms, jų politiniams ar teritoriniams, administraciniams padaliniams bei vietos valdžiai.

„Finansų ministerijos parengtame ir pateiktame derinimui Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projekte siūloma nustatyti, kad pajamos už paskolintą kapitalą būtų apmokestinamos nepriklausomai nuo to, kokiu būdu paskola yra suteikta“, – aiškina D. Brasiūnaitė.

Tokiu būdu, pasak finansų viceministrės, bus siekiama užtikrinti mokesčių neutralumo principo laikymąsi bei skatinti alternatyvaus finansavimo priemonių plėtrą šalyje.

„Siūloma nustatyti, kad palūkanų už vartojimo kreditą, suteiktą tarpusavio skolinimo platformoje Lietuvos Respublikos vartojimo kreditų įstatyme ar atitinkamame Europos ekonominės erdvės valstybės įstatyme nustatyta tvarka, ir palūkanų už suteiktas lėšas sutelktinio finansavimo platformoje įstatymuose nustatyta tvarka suma, neviršijanti 500 eurų per mokestinį laikotarpį, būtų neapmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu“, – apie Seimo įvertinimo laukiantį įstatymo projektą, investavimą į paskolas padarysiantį patrauklesniu, pasakoja viceministrė.

Tikisi pokyčių tęstinumo

Lietuvos tarpusavio skolinimo ir sutelktinio finansavimo asociacijos (LTSA) valdybos pirmininkas Vytautas Šenavičius šį Finansų ministerijos projektą laiko sveikintinu bei tikisi, kad tai nebus vienintelis valdžios žingsnis leidžiantis alternatyvaus finansavimo priemonėms tapti patrauklesnėms ir populiaresnėms šalyje.

„Šis pakeitimas sumažins smulkesnių platformų klientų administracinę naštą, skatins aktyviau domėtis investavimu per tarpusavio skolinimo arba sutelktinio finansavimo platformas. Dabartinė padėtis, kuomet apmokestinimas yra nuo pirmojo uždirbto cento, apsunkina ir vartotojus, ir mokesčių administratorių“, – teigia V. Šenavičius.

Administracinės naštos mažėjimo svarbą pabrėžia ir „Savy“ vadovas V. Zabulis. Jis tikisi, kad tai bus paspirtis judėti į priekį bei toliau gerinti investuojančių į paskolas sąlygas.

„Mes skaičiuojame, kad jei ši lengvata būtų galiojusi nuo pat mūsų veiklos pradžios, investuotojai, investuojantys „Savy“ platformoje, būtų sutaupę iš viso 91169 eur. Dabar dirbsime prie kitų investuotojų sąlygų gerinimą didinančių klausimų – galimybės nurašyti tam tikrą dalį nemokių paskolų į nuostolius, taip mažinant apmokestinamas pajamas, juridinių asmenų skolinimo per platformas galimybės... Taip pat aktyviai užsiimsime  investuotojų švietimu“, – teigia V. Zabulis.