Tarpusavio skolinimas Lietuvoje atsirado palyginti neseniai –2014 metais, kai veiklą pradėjo pirmoji tarpusavio skolinimo platforma „Savy“, tad investuotojas Darius Styra pripažįsta, kad iš pradžių turėjo baimių dėl naujos turto klasės, tačiau nesigaili išdrįsęs pabandyti ir dabar džiaugiasi stabilia dviženkle grąža.
8-erius metus tarpusavio platformoje „Savy“ investuojantis Darius šiuo metu valdo didesnį nei 100.000 eurų investicijų portfelį ir planuoja per ateinančius porą metų jį padvigubinti. Nuo pat pradžių D. Styra kėlė labai aiškius investavimo tikslus, stebėjo, analizavo rezultatus ir išsigrynino investavimo strategiją, kuri veikia.
Kaip keitėsi Jūsų investavimo tikslai per aštuonerius investavimo metus?
Visų pirma, norėjau iš investicijų padengti būsto paskolos įmoką ir paskaičiavau, kad norint pasiekti šio tikslo man reikia investuoti 10 kartų mažesnę sumą nei paskolos likutis. Įgyvendinus šį tikslą užsibrėžiau pasiekti finansinę nepriklausomybę, tad prieš 2 metus paskaičiavau, kad galiu nebedirbti ir pragyventi iš pasyvių pajamų, kurias generuoja investavimas į tarpusavio skolinimą.
Pripažįstate, kad buvo nedrąsu pradėti investuoti į paskolas. Kas paskatino pabandyti ir kaip dabar vertinate šią turto klasę?
Investavimas tarpusavio skolinimo platformoje sudomino grąžos galimybe, tad nutariau investuoti 100 eurų ir išbandyti pats. Per mėnesį pamačiau, kad modelis veikia ir pinigai grįžta, tad pamažu pradėjau didinti investuojamas sumas. Labai patinka, kad pinigai grįžta kiekvieną dieną ir galiu juos vėl įdarbinti. Nors kažkur skaičiau rekomendaciją, kad paskolos turėtų sudaryti apie 10% viso investicijų portfelio, šiuo metu jos sudaro apie 40%.
Kaip galėtumėte apibūdinti savo investavimo strategiją ir kokią sumą pinigų investuojate per mėnesį?
Sakyčiau, kad mano investavimo strategija yra pakankamai saugi, nors ir ne pati saugiausia, nes nenaudoju investuotojų fondo, kuris kompensuoja praradimus, jei paskola vėluoja daugiau nei 90 dienų iš eilės. Investuoju tik į vartojimo paskolas, nes manau, kad verslo įmonei bankrutuoti yra kur kas lengviau nei fiziniam asmeniui. Neturiu nusistatęs konkrečios investavimui skirtos sumos, tačiau keliu tikslą investuoti visas laisvas lėšas ir neturėti grynųjų pinigų. Buvo metas, kai net ir kreditinės kortelės limitas buvo panaudotas investavimo tikslams.
Sakoma, kad tarpusavio skolinimas tinka neturintiems daug laiko, o kiek laiko bei dėmesio investavimui skiriate Jūs?
Investavimą labai palengvina autoinvestavimo įrankis, kuris įdarbina pinigus automatiškai pagal mano pasirinktus kriterijus ir padeda sutaupyti laiko. Kažkada investavau mažiausią galimą sumą (po 5 eurus) į visų reitingų paskolas nuo A, kai rizika mažiausia iki D, kai rizika didžiausia, pasidariau analizę ir pagal tai susikūriau kelis automatinio investavimo profilius, kurie man geriausiai veikia. Į vieną paskolą šiuo metu investuoju maksimalią – 500 eurų sumą, tačiau dažnai peržiūriu paskolas aukcione ir investuoju rankiniu būdu. Taip pat apsiperku antrinėje rinkoje, kur pasitaiko gerų pasiūlymų, tačiau jie yra gana greitai išgraibstomi. Planavau, kad savo investicijų rezultatus analizuosiu tik kartą per mėnesį, tačiau jaučiu azartą ir savotišką priklausomybę, tad prisijungiu prie savo paskyros kartais net du kartus per dieną ir peržiūriu papildomo investavimo galimybes.
Recesija, krizė ir kitos pesimistinės prognozės šiuo metu karaliauja žiniasklaidos antraštėse. Ar tai keičia ir kaip Jūsų investavimo strategiją?
Kai prasidėjo Covid-19 pandemija buvau trumpam pristabdęs investavimą, tačiau nepardaviau investicijų, o kaip tik naudojausi proga įsigyti investicijų su nuolaida antrinėje rinkoje. Kadangi keliu ilgalaikius investavimo tikslus nebijau svyravimų, tad ir šiuo metu nieko nekeičiu. Manau, kad artėjant recesijai, tarpusavio skolinimas generuoja geriausią grąžą lyginant su nekilnojamu turtu (NT), akcijomis ar obligacijomis. Galiu sakyti tai iš savo patirties, nes šios turto klasės sudaro likusią mano investicijų portfelio dalį.
Kokią grąžą Jums generuoja investavimas į tarpusavio skolinimą?
„Savy“ suskaičiuota investicijų grąža siekia 14,48%, tačiau atėmus daugiau nei 90 dienų vėluojančias paskolas ir 15% gyventojų pajamų mokestį, kurį reikia mokėti, jei pelnas yra didesnis nei 500 eurų, gaunu 11,3% grąžą.
Jei dabar pradėtumėte investuoti į „Savy“ platformą, ar kažką darytumėte kitaip nei anksčiau ir ką patartumėte investuotojams, dar tik žengiantiems pirmuosius savo žingsnius?
Esu patenkintas „Savy“ ir kol kas net nežinau ką keisti, nors aišku visada norisi didesnės grąžos ir didesnio investicijų portfelio. Dar neinvestuojantiems rekomenduočiau pradėti, įdėti nedidelę sumą pabandymui ir, jei patiks, sumas didinti.
