Skip to content

Kai trūksta užstato: valstybės garantijos atvėrė 2,5 mln. eurų smulkiam ir vidutiniam verslui  

Smulkios ir vidutinės įmonės dažnai susiduria su ta pačia problema: finansavimo reikia šiandien, tačiau tradicinių kredito įstaigų keliami užstato ar veiklos istorijos reikalavimai ne visada leidžia jį gauti. Situaciją keičia valstybės portfelinės garantijos, kurios per platformą „Savy“ jau padėjo verslui pritraukti beveik 2,5 mln. eurų finansavimo augimui ir plėtrai.

Nuo portfelinių garantijų (PG3) programos starto finansavimu pasinaudojo 34 įmonės, kurioms suteiktos 38 paskolos už bendrą 2 466 000 € sumą. Tai reiškia, kad vos per pirmą pusmetį išnaudota 47% iš numatytos 5,3 mln. sumos, o kas ketvirta per platformą išduoda paskola buvo su PG3 garantija. Šie duomenys rodo, kad portfelinės garantijos (PG3) tapo realiai veikiančiu instrumentu, padedančiu verslui gauti reikalingą finansavimą.

„Portfelinės garantijos leidžia išplėsti finansavimo galimybes toms įmonėms, kurios turi aiškų verslo planą ir augimo potencialą, tačiau ne visada gali pasiūlyti pakankamą užstatą. Matome, kad ši priemonė realiai veikia ir padeda verslui gauti reikalingą finansavimą tada, kai jo labiausiai reikia“, – sako Silvija Kažukauskaitė, investavimo ir finansavimo platformos „Savy“ vykdančioji vadovė.

Papildomas saugiklis investuotojams

Ši nacionalinio plėtros banko ILTE programa „Savy“ platformoje startavo šių metų kovą. Tai buvo pirmas atvejis Lietuvoje, kai į valstybės portfelinių garantijų sistemą buvo įtraukta sutelktinio finansavimo platforma, o garantija taikoma investuotojų lėšomis finansuojamoms paskoloms. PG3 priemonė padeda daugiau mažų ir vidutinių įmonių gauti reikiamą finansavimą, net jei jų veiklos istorija trumpesnė arba turimo užstato nepakanka. Kartu ji didina investuotojų pasitikėjimą, nes dalis prisiimamos rizikos yra padengiama valstybės. „Svarbu suprasti, kad užtikrinimas nėra taikomas kiekvienam finansavimo sandoriui atskirai. Jis apima iki 80 proc. viso pagal programą suformuoto paskolų portfelio. Toks modelis leidžia finansuoti platesnį įmonių ratą, o investuotojams suteikia papildomą rizikos mažinimo mechanizmą“, – sako S. Kažukauskaitė.

Paskolos su garantija daugiau nei dvigubai didesnės

„Savy“ duomenys rodo, kad vidutinė paskola su PG3 garantija siekė 64,9 tūkst. € ir buvo daugiau nei du kartus didesnė už vidutinę verslo paskolą be garantijos. „Skaičiai labai aiškiai parodo šios priemonės naudą. Garantijų mechanizmas ne tik padeda gauti finansavimą, bet ir sudaro sąlygas įmonėms pritraukti didesnes sumas, reikalingas plėtrai, investicijoms ar apyvartinio kapitalo finansavimui. Tai reiškia, kad įmonės gali drąsiau įgyvendinti savo planus, o investuotojai kartu prisideda prie verslo augimo gaudami papildomą valstybės garantijos suteikiamą apsaugą“, – teigia S. Kažukauskaitė.

Potencialas dar neišnaudotas

Iki 2032 metų pagal programą planuojama suteikti 5,3 mln. € finansavimo. Šiuo metu jau išduota 2,47 mln. € paskolų, todėl daugiau nei pusė programos potencialo dar laukia savo gavėjų. „Matome augantį verslo susidomėjimą alternatyviu finansavimu. Valstybės garantijos suteikia daugiau lankstumo tiek verslui, tiek investuotojams, todėl tikime, kad ši priemonė ir toliau išliks svarbiu augimo katalizatoriumi Lietuvos smulkiosioms ir vidutinėms įmonėms“, – komentuoja S. Kažukauskaitė.

Ruduo yra metas, kai delsimas kainuoja brangiausiai

„Savy“ statistika rodo, kad rugsėjo-lapkričio mėnesiais verslo finansavimo aktyvumas nuosekliai išauga. Rudens mėnesiais suteikiamų paskolų apimtys sudaro iki trečdalio visų metų verslo finansavimo. Didžiausią aktyvumą šiuo laikotarpiu demonstruoja prekybos, statybų, transporto ir logistikos sektoriai. Dažniausiai finansavimas naudojamas apyvartinėms lėšoms, kurios rudenį sudaro net 87% visų paskolų paskirčių. „Svarbiausia finansavimo poreikius planuoti iš anksto. Rudenį įmonės aktyviau ruošiasi didesniems užsakymams, sezoniniams svyravimams ar investicijoms, todėl papildomo finansavimo poreikis auga. Verslai, kurie nelaukia paskutinės minutės, turi daugiau galimybių pasinaudoti tiek investuotojų lėšomis, tiek valstybės portfelinių garantijų teikiamais privalumais“, – teigia S. Kažukauskaitė.

Straipsnis buvo publikuotas delfi portale.