A. Kondrotė: Naujas finansinis realybės testas: kas laimės – baimė ar veiksmas?

Nuo šių metų pradžios Lietuvoje prasidėjo tylus, bet reikšmingas finansinis lūžis. Daugiau kaip 1,4 mln. II pensijų pakopos dalyvių turi priimti sprendimą, ką daryti su sukauptais pinigais? Atsiimti? Palikti? Išleisti? O gal investuoti savarankiškai?

Laisvė rinktis tapo didesnė nei bet kada anksčiau, tačiau kartu išaugo ir atsakomybė. Kiekvienas pasirinkimas turi pasekmes, o svarbiausias klausimas šiandien – koks sprendimas brangiausias?

Kuo daugiau pasirinkimų – tuo didesnė baimė suklysti

Elgsenos ekonomika rodo, kad kuo sudėtingesnis sprendimas ir kuo daugiau pasirinkimų, tuo labiau žmogus linkęs nieko nedaryti. Ypač kai kalbama apie pinigus, ateitį ir riziką. Visgi, metų pradžioje dalis gyventojų puolė atsiimti dalį sukauptų lėšų – kai kur net sutriko bankų sistemos. Dar kiti pasirinko neskubėti, stebėti, galvoti ir laukti, nes laiko apsispręsti yra iki kitų metų pabaigos. Tačiau atsirado ir trečia grupė – tie, kuriems ši situacija impulsu imtis aktyvių veiksmų.

Nors tikslaus sustabdžiusių kaupimą skaičiaus dar nėra, alternatyvių investicijų rinkoje jau matyti aiškus poslinkis. Investavimo ir finansavimo platformos „Savy“ duomenys rodo ryškų pokytį: per 2025 m. sausį naujų investuotojų užsiregistravo 2,5 karto daugiau palyginti su paskutinių 12 mėnesių vidurkiu. Tai dar tik lašas iš 1,4 mln. sprendimą turinčių žmonių, tačiau kryptis aiški: dalis gyventojų atsiimamus pinigus nelinkę tiesiog padėti į sąskaitą – jie ieško, kaip juos įdarbinti.

Dideli sprendimai – didelis nerimas

Kai sprendimas nėra kasdienis, o susijęs su santaupomis, investavimu ar pensija, natūraliai atsiranda abejonių: ar dabar tinkamas metas? ar pasirinkta priemonė teisinga? ką daryti, jei situacija greitai pasikeis? Visgi, pasidėti pinigus į sąskaitą ir „nieko nedaryti“ šiandien yra brangiausias pasirinkimas.

Finansų ministerija prognozuoja, kad 2026 m. infliacija būtų apie 3–3,2%, o bankų indėlių palūkanos vis dar sukasi ties 1,5%. Tai reiškia, kad laikant pinigus indėlyje perkamoji galia mažėja, o laikant einamojoje sąskaitoje – nyksta dar greičiau.

Lietuvos banko duomenimis, einamosiose sąskaitose šiandien laikoma 18,5 mlrd. eurų, beveik 2 mlrd. daugiau nei prieš metus. Tai – milžiniški rezervai, kurių vertė kiekvieną dieną mažėja.

Investavimas pamažu tampa nauju įpročiu

„Savy“ patirtis rodo, kad dauguma naujų investuotojų pradeda nuo palyginti nedidelių sumų – dažniausiai 100–500 eurų. Gavę pirmąsias palūkanas, kurios pasiekia jau per pirmąjį mėnesį, dalis jų gana greitai apsisprendžia investuoti daugiau.

Tai savotiškas „vandens patikrinimas piršto galiuku“ – noras suprasti procesą, pamatyti, kaip veikia platforma, kaip generuojamos palūkanos ir kaip jaučiasi pats investuotojas. Tai nėra

praturtėjimo per vieną naktį kelias, tačiau nuoseklus ir periodiškas investavimas ilgainiui gali padėti siekti finansinės laisvės.

Pirmieji keli mėnesiai dažnai tampa savotišku santykių „pasitikėjimo laikotarpiu“. Per jį investuotojai aiškiai supranta, kaip veikia investavimas į paskolas ir kaip galima susikurti diversifikuotą portfelį su vartojimo, būsto, verslo ir nekilnojamojo turto plėtros paskolomis. Kiekviena paskolų rūšis skiriasi grąža, terminais ir užtikrinimo priemonėmis, todėl gali patenkinti skirtingų investuotojų poreikius.

Augantis investuotojų pasitikėjimas

2025-ieji „Savy“ bendruomenei buvo rekordiniai metai. Investuotojų portfelis išaugo daugiau nei 15 mln. eurų ir pasiekė 51,4 mln. eurų – tai 42 proc. didesnis augimas nei 2024 m. Per tą patį laikotarpį investuotojams išmokėtų palūkanų suma taip pat reikšmingai augo – per metus ji padidėjo 36 proc. ir sudarė beveik 6 mln. eurų. Nuo platformos veiklos pradžios investuotojai iš viso uždirbo daugiau nei 25 mln. eurų palūkanų ir susigražino per 100 mln. eurų investuotų lėšų. Tai – realūs skaičiai, kurie daugeliui tampa lemiamu argumentu priimant sprendimą investuoti.

Matyti ir aiškus investuotojų profilio pokytis. Dauguma jų yra 25–50 metų amžiaus, turintys stabilias pajamas ir ieškantys būdų, kaip pinigus paversti dirbančiu turtu. Nors vyrai vis dar sudaro didesnę investuotojų dalį, moterų aktyvumas nuosekliai auga – 2025 m. net 37 procentai naujų investuotojų platformoje buvo moterys. Tai rodo platesnį visuomenės įsitraukimą ir didesnę investavimo kultūros brandą Lietuvoje.

Sprendimą teks priimti pačiam

Pensijų reforma aiškiai keičia žaidimo taisykles. Valstybė perdavė atsakomybę gyventojams. Tai reiškia – jei žmogus atsiima pinigus, bet neturi plano, saugiausia jų neišleisti, o toliau kaupti arba investuoti.

Laukti, kol infliacija „suvalgys“ santaupas – labai brangus sprendimas. Pinigai mėgsta aiškumą, kryptį ir nuoseklumą.

Šiandien investuoti yra paprasčiau nei bet kada, tačiau tam reikalinga disciplina ir kantrybė. Patirtis rodo, kad tie, kurie leidžia pinigams dirbti mažais žingsniais, dažniau pirmiau pasiekia finansinę ramybę, nei tie, kurie laukia „geresnio meto“.

Straipsnis buvo publikuotas Delfi.lt portale