Pensijų reforma įjungė sprendimų laikrodį: kaip reaguoja investuotojai

Nuo šių metų pradžios daugiau nei 1,4 mln. II pakopos pensijų dalyvių Lietuvoje turi apsispręsti, ką daryti su savo sukauptais pinigais – atsiimti, palikti, investuoti savarankiškai ar laukti. Laisvės pasirinkti atsirado daugiau, tačiau kartu padidėjo ir atsakomybė už pasekmes.

Nors kol kas dar nėra tikslių duomenų, kiek žmonių nusprendė stabdyti kaupimą, investavimo ir finansavimo platformos „Savy“ statistika rodo aiškią tendenciją – per pirmąsias tris sausio savaites naujų registruotų investuotojų skaičius išaugo beveik 2,5 karto, palyginti su praėjusių metų mėnesio vidurkiu.

„Tai rodo, kad pensijų reforma daugeliui tapo paskata aktyviau domėtis, kaip pinigai gali dirbti savarankiškai, ir imtis didesnės atsakomybės už savo finansinius sprendimus“, – sako „Savy“ ryšių su investuotojais komandos vadovė Audra Kondrotė.

Nuo smulkių sumų iki nuoseklaus augimo

„Savy“ patirtis rodo, kad dauguma naujų investuotojų pradeda nuo palyginti nedidelių sumų – dažniausiai 100–500 eurų. Gavę pirmąsias palūkanas, kurios pasiekia jau per pirmąjį mėnesį, dalis jų gana greitai apsisprendžia investuoti daugiau.

„Tai savotiškas „vandens patikrinimas piršto galiuku“ – noras suprasti procesą, pamatyti, kaip veikia platforma, kaip generuojamos palūkanos ir kaip jaučiasi pats investuotojas. Tai nėra praturtėjimo per vieną naktį kelias, tačiau nuoseklus ir periodiškas investavimas ilgainiui gali padėti siekti finansinės laisvės“, – pabrėžia „Savy“ atstovė.

Pasak A. Kondrotės, pirmieji keli mėnesiai dažnai tampa savotišku santykių „pasitikėjimo laikotarpiu“. Per jį investuotojai aiškiai supranta, kaip veikia investavimas į paskolas ir kaip galima susikurti diversifikuotą portfelį. Tam palankias galimybes suteikia pati platforma – „Savy“ išsiskiria Lietuvos platformų rinkoje tuo, kad vienoje vietoje leidžia investuoti į keturių tipų paskolas: vartojimo, būsto, verslo ir nekilnojamojo turto plėtros. Kiekviena paskolų rūšis skiriasi grąža, terminais ir užtikrinimo priemonėmis, todėl gali patenkinti skirtingų investuotojų poreikius.

Automatizacija kaip disciplina, o ne tinginystė

Svarbų vaidmenį šiame procese atlieka automatizuoti sprendimai. Šiuo metu apie du trečdaliai paskolų „Savy“ platformoje finansuojami automatiniu būdu. Automatinis investavimas veikia kaip autopilotas – jis padeda investuoti reguliariai, laikytis pasirinktos strategijos ir taupyti laiką, o investuotojui pakanka periodiškai papildyti sąskaitą. Procesą dar labiau supaprastina keturios „Savy“ parengtos automatizuotos strategijos – nuo atsargios iki agresyvios – leidžiančios investuoti pagal savo rizikos toleranciją ir siekti prognozuojamos grąžos, kuri svyruoja nuo 8 iki 18 procentų.

Ilgainiui automatizacija sukuria dar vieną esminį pranašumą – sudėtinių palūkanų efektą. Kai palūkanos ir dalis investicijų grįžta kiekvieną mėnesį, automatinis investavimas leidžia šias sugrįžtančias lėšas reinvestuoti be papildomų sprendimų ar pastangų. Taip palūkanos pradeda „dirbti pačios“, generuodamos grąžą ne tik nuo pradinio kapitalo, bet ir nuo jau uždirbtų palūkanų. Investavime iš tiesų svarbūs tik du dalykai – kapitalas arba laikas. Jei vieno trūksta, kitas gali tai kompensuoti. Būtent todėl sudėtinės palūkanos yra laikomos vienu galingiausių mechanizmų finansų pasaulyje.

Šios patogios, discipliną užtikrinančios investavimo galimybės atsispindi ir realiuose rezultatuose. Per 2025 metus investuotojų portfelis išaugo daugiau nei 15 mln. eurų ir pasiekė 51,4 mln. eurų – tai 42 proc. didesnis augimas nei 2024 metais. Per tą patį laikotarpį investuotojams išmokėtų palūkanų suma taip pat reikšmingai augo – per metus ji padidėjo 36 proc. ir sudarė beveik 6 mln. eurų.

Ne impulsyvus sprendimas, o augantis pasitikėjimas

Šie skaičiai leidžia kalbėti ne apie impulsyvų grąžos vaikymąsi, o apie nuosekliai augantį pasitikėjimą fiksuoto pajamingumo investicijomis. Dauguma investuotojų yra 25–50 metų amžiaus, turintys stabilias pajamas ir ieškantys būdų, kaip pinigus paversti dirbančiu turtu. Nors vyrai vis dar sudaro didesnę investuotojų dalį, moterų aktyvumas nuosekliai auga – 2025 metais net 37 procentai naujų investuotojų platformoje buvo moterys. Per dešimtmetį tai rodo akivaizdų pokytį: investavimas Lietuvoje pamažu praranda „uždaro klubo“ statusą.

Nuo platformos veiklos pradžios investuotojams jau išmokėta 25 mln. eurų palūkanų. Tai ne pažadas, o faktas, kuris daugeliui tampa lemiamu argumentu, kodėl verta žengti bent pirmą žingsnį.

Tikroji investicijų grąža: ką rodo XIRR?

Praėjusių metų pabaigoje „Savy“ investuotojams pristatė reikšmingą naujovę – portfeliuose pradėta rodyti ne tik vidutinė palūkanų norma, bet ir reali investicijų grąža, apskaičiuojama pagal XIRR metodiką.

„Investuotojams svarbu matyti ne tai, kas gražiai atrodo teoriškai, o tai, kas vyksta realybėje. XIRR leidžia pamatyti tikrąją portfelio grąžą, o ne pažadą“, – akcentuoja A. Kondrotė.

Skirtingai nei vidutinės metinės palūkanos, XIRR įvertina visus faktinius pinigų srautus: gautas palūkanas, delspinigius, procesines palūkanas, antrinės rinkos nuolaidas ar premijas, taip pat tikėtinus praradimus iš vėluojančių ar išieškomų paskolų. Tai ypač svarbu todėl, kad investicijos grįžta dalimis kiekvieną mėnesį kartu su palūkanomis. Kartais įmokos vėluoja, o kartais grįžta anksčiau laiko. Tokiose situacijose paprastas palūkanų skaičiavimas nebeatspindi realybės, o XIRR leidžia pamatyti tikrąją portfelio

būklę ir tikėtiną grąžą. Šis funkcionalumas suteikia investuotojams daugiau skaidrumo, leidžia objektyviau vertinti rezultatus ir priimti labiau pagrįstus sprendimus – tiek renkantis automatizuotą strategiją, tiek valdant riziką ilgalaikėje perspektyvoje.

Daugiau apie XIRR ir kaip jis skaičiuojamas skaitykite šiame mūsų straipsnyje.