Investuoti pradėjo vos perkopusi dvidešimtmetį: šiandien turi 8 NT objektus, bet naujų galimybių ieško ir kitur 

Kai maždaug 2000-aisiais metais Daina Mažuolytė pradėjo investuoti, jai buvo kiek daugiau nei dvidešimt. Pirmosios investicijos buvo akcijos, vėliau – nekilnojamasis turtas, kuris ilgainiui tapo pagrindine jos portfelio dalimi.

Šiandien investuotoja turi aštuonis nuomojamus objektus Vilniuje, tačiau pati pabrėžia: finansinė nepriklausomybė neatsirado savaime, o NT nuoma nėra toks pasyvus pajamų šaltinis, kaip kartais gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.  Kaip ji pati prisimena, viskas prasidėjo tada, kai D. Mažuolytei į rankas pateko Roberto Kiyosaki knyga „Turtingas tėtis, vargšas tėtis“. 

„Dirbdama samdomą darbą jaučiau daug nesaugumo. Nežinai, ar rytoj turėsi darbą, kiek uždirbsi, ar nereikės visko pradėti iš naujo. Perskaičiusi knygą supratau labai paprastą dalyką: jei nori išeiti iš vadinamojo žiurkių rato, turi turėti pasyvių pajamų. Turi dirbti, taupyti, investuoti ir po truputį kurti pajamų šaltinius, kurie nepriklausytų tik nuo tavo atlyginimo“, – pasakoja D. Mažuolytė. 

Pasak jos, investavimas pirmiausia prasidėjo nuo disciplinos. Kelerius metus ji sąmoningai ribojo išlaidas, nevyko į keliones, planavo pajamas ir kiekvieną mėnesį stengėsi atsidėti kuo daugiau. 

„Viskas prasideda nuo taupymo ir savikontrolės. Norint investuoti, pirmiausia reikia turėti ką investuoti. Apie septynerius metus neturėjau jokių kelionių, nes visus laisvus pinigus kaupiau ir investavau. Tuo metu kai kam tai atrodė nuobodu ar per griežta, bet aš turėjau labai aiškų tikslą“, – sako investuotoja. 

Pirmosios jos investicijos apie 2000-uosius buvo Lietuvos įmonių akcijos. Dalis jų buvo pelningos, dalis smuko, tačiau net ir mažesni praradimai padėjo anksti suprasti, kad rizika – investavimo dalis. 

NT pasiteisino, bet pareikalavo darbo 

Į nekilnojamąjį turtą D. Mažuolytė pradėjo investuoti apie 2003 metus. Turėdama statybos ir verslo valdymo išsilavinimą bei projektų valdymo patirties, ji į NT žiūrėjo ne tik kaip pirkėja ar nuomotoja. Pirmasis jos objektas buvo palėpė Vilniaus senamiestyje, kurią reikėjo įrengti ir paversti gyvenamuoju būstu. 

„Aš niekada neinvestavau į nekilnojamąjį turtą kaip į spekuliaciją. Mano principas buvo kitoks: nusipirkti objektą, kurio vertę galima padidinti, jį sutvarkyti, išnuomoti ir, kiek įmanoma, išlaikyti ilgą laiką. Taip uždirbi keliais etapais – pirmiausia sukurdama vertę, tada gaudama nuomos pajamas, o ilgainiui dar ir iš turto vertės augimo“, – aiškina investuotoja. 

Per daugiau nei du dešimtmečius ji yra pardavusi tik vieną mažą butą, o likę objektai iki šiol yra jos portfelyje ir nuomojami – dalis ilgalaikei, dalis trumpalaikei nuomai. Vis dėlto D. Mažuolytė pabrėžia, kad NT nuoma reikalauja daugiau įsitraukimo, nei dažnai įsivaizduojama. 

„Tai vis tiek yra darbas. Tam tikra prasme esi ir ūkvedys: reikia kažką pataisyti, prižiūrėti, suorganizuoti, išspręsti. Jei viską atiduodi administratoriui, už tai susimoki, o tada dar lieka platformų mokesčiai, komunaliniai mokesčiai, mokesčiai valstybei. Galiausiai gali pamatyti, kad iš pajamų liko visai nedaug“, – sako ji. 

D. Mažuolytės vertinimu, vien ilgalaikės nuomos grąža dažnai siekia apie 4–6%, todėl didžiausią NT investicijų naudą ji pati matė ne tik per nuomos pajamas, bet ir per sukurtą bei ilgainiui išaugusią turto vertę. Nuoseklus taupymas, NT projektų valdymas ir ilgalaikis požiūris jai leido gana anksti pasiekti finansinį saugumą – D. Mažuolytės teigimu, jau 35-erių ji būtų galėjusi išeiti į pensiją. 

Nuo NT plėtros – prie platesnio portfelio 

Šiuo metu nekilnojamasis turtas vis dar sudaro apie 95% D. Mažuolytės investicijų portfelio. Vis dėlto naujas investicijas ji planuoja nukreipti ir į kitas turto klases, siekdama didesnės diversifikacijos. 

„Nekilnojamasis turtas man iki šiol atrodo viena pelningiausių veiklų, jeigu supranti, ką darai. Tačiau ateina etapas, kai pradedi vertinti ne tik grąžą, bet ir tai, kiek naujos investicijos pareikalautų kapitalo, laiko, administravimo ir papildomų įsipareigojimų. Nenorėjau visko toliau daryti tik per NT, todėl pradėjau žiūrėti į kitas turto klases“, – pasakoja investuotoja. 

Taip jos investicijų portfelyje atsirado ir paskolos per investavimo ir finansavimo platformą „Savy“. Pasak D. Mažuolytės, renkantis naują kryptį jai buvo svarbus ne maksimalus galimas uždarbis, o priimtinas rizikos ir grąžos santykis, galimybė pradėti mažesnėmis sumomis ir investuoti į tai, ką ji pati supranta. 

„Nenorėjau investuoti taip, kad galimai daug uždirbčiau, bet kartu galėčiau daug prarasti. Mano tikslas buvo maždaug 8–10% grąža ir man suprantama rizika. Man svarbu investuoti į tai, ką galiu įvertinti, o ne tiesiog vaikytis didžiausių palūkanų“, – sako D. Mažuolytė. 

Dabar per „Savy“ ji investuoja į vartojimo, verslo, būsto ir NT plėtros paskolas, tačiau ilgainiui norėtų daugiau lėšų nukreipti į verslo ir NT plėtros projektus. Pasak investuotojos, šios sritys jai artimesnės, nes pati yra sukaupusi verslo ir NT projektų valdymo patirties. 

Investicijos į paskolas be didelio pradinio kapitalo 

Investavimo ir finansavimo platformos „Savy“ ryšių su investuotojais komandos vadovė Audra Kondrotė sako, kad D. Mažuolytės atvejis nėra išimtis – dalis investuotojų į paskolas ateina jau turėdami NT, akcijų, ETF fondų ar kitų investicijų. 

„Lietuvoje nekilnojamasis turtas vis dar yra labai mėgstama investavimo priemonė, tačiau vis daugiau žmonių supranta, kad visas kapitalas vienoje turto klasėje reiškia ir didesnę koncentracijos riziką. Matome nemažai investuotojų, kurie paskolas renkasi ne vietoj kitų investicijų, o šalia jų“, – sako A. Kondrotė. 

Šiais metais atliktos „Savy“ investuotojų apklausos duomenimis, platformos investuotojai dažnai derina kelias investavimo kryptis: 77,7% apklaustųjų nurodė investuojantys į paskolas privatiems asmenims, 41,1% – į sutelktinio finansavimo projektus, 35,5% – į akcijas, 30,4% – į ETF fondus. 

Pasak A. Kondrotės, nauji investuotojai dažnai klausia, ar paskolos nėra per rizikingos ir kaip vertinami paskolų gavėjai. Jos teigimu, dalis abejonių kyla iš seno įsitikinimo, kad ne banke skolinasi tik rizikingi klientai, tačiau šiandien visoms kredito įstaigoms galioja tie patys įstatymai, o platformas prižiūri Lietuvos bankas. „Savy“ finansavimą gauna tik apie 6% paraiškas pateikusių klientų – tai rodo, kad paskolos suteikiamos tik kruopščiai įvertinus kreditingumą pagal atsakingo skolinimo principus. 

„Investavime nėra stebuklų – didesnė grąža visuomet reiškia didesnę riziką. Tai galioja paskoloms, akcijoms, nekilnojamajam turtui ir bet kuriai kitai turto klasei. Brandus investuotojas nesivaiko vien didžiausios grąžos, o ieško geriausio grąžos ir rizikos santykio ir renkasi tai, ką supranta“, – pabrėžia A. Kondrotė. 

Vienas skirtumų, kuris D. Mažuolytei pasirodė svarbus investuojant į paskolas, – mažesnis pradinis žingsnis. NT investicijai paprastai reikia didelio kapitalo arba paskolos, o „Savy“ platformoje pradėti galima nuo 10 € investicijos į vieną paskolą. Investuotojas gali rinktis skirtingų tipų paskolas, nustatyti rizikos kriterijus, naudoti automatinį investavimą, o grįžtančias įmokas ir palūkanas reinvestuoti. 

D. Mažuolytės teigimu, svarbiausia – ne laukti idealaus momento ar didelės sumos, o pradėti nuo to, kas žmogui suprantama ir finansiškai įmanoma. 

„Daug žmonių sako, kad negali investuoti, nes neturi pinigų nekilnojamajam turtui. Bet investavimas nebūtinai prasideda nuo buto. Galima pradėti nuo mažų sumų, svarbiausia pradėti ir suprasti, kaip tai veikia. Nes jei pinigai tiesiog guli sąskaitoje, jie nuvertėja. Rizika yra visur, bet nieko nedarymas irgi yra rizika“, – sako ji. 

Straipsnis buvo publikuotas defi.lt portale