Nors su asmeninių finansų valdymu susiduriama kone kasdien, bandant suderinti ribotas pajamas ir beribius norus bei poreikius, dažnai susiduriama su sunkumais. Kaip valdyti asmeninius finansus, kad tai nekeltų galvos skausmo? Kaip įdarbinti savąsias pajamas ir toliau jas didinti? Į šiuos klausimus atsako verslininkas, investuotojas ir lektorius Žilvinas Butkevičius bei mobilios aplikacijos skirtos asmeninio biudžeto tvarkymui „Mano piniginė“ įkūrėjas Algimantas Alksmantas.
„Dalis pinigų tiesiog išleidžiama tuščiai“
Finansinio išsilavinimo stygius dažnai pajaučiamas tik pradėjus savarankišką gyvenimą, tvarkant savuosius finansus, tačiau to priežastys slypi žymiai ankstesniame žmogaus gyvenimo laikotarpyje.
„Šiai dienai didelė dalis pinigų yra tapusi elektronine ir vaikui sunku suvokti, iš kur pinigai atsiranda, kur jie dingsta ir atrodo, kad magišką kortelę davus parduotuvėje bet kada gali atsiskaityti. Vaikai, jaunimas nesuvokia pinigų vertės ir ką reikia daryti, kad juos gautum“, – teigia Ž. Butkevičius.
Mobiliosios aplikacijos „Mano piniginė“ kūrėjas A. Alksmantas asmeninių finansų valdymo ir priemonės, padedančios juos planuoti, svarbą pajuto savu kailiu.
„Tu negali valdyti savo finansų nežinodamas, iš kur atkeliauja pinigai ir kur jie dingsta. Kol nepradėjau registruoti savo visų išlaidų bei pajamų, neįsivaizdavau, kad dalis pinigų tiesiog išleidžiama tuščiai“, – teigia pašnekovas.
Nors tie patys finansų valdymo principai, tokie kaip išlaidų planavimas, atskirų sąskaitų valdymas, pajamų bei išlaidų palyginimas, yra pasiekiami ir be aplikacijos, „Mano piniginė“ kūrėjas įsitikinęs, kad naudojant aplikaciją šis procesas tampa paprastesnis.
Auksinės taisyklės
Asmeninių finansų svarbą lietuviams diegiantis Ž. Butkevičius atskleidžia tris taisykles, galinčias padėti sumažinti galvos skausmą planuojant asmeninius finansus, kurias kiekvienas žmogus turėtų įtraukti į savo kasdienybę.
- Dalį to, ką uždirbai, privalai atsidėti.
Prieš 30-40 metų, užtekdavo atsidėti 10 procentų nuo pajamų. Šiai dienai patariama atsidėti mažiausiai 20 procentų nuo to, ką uždirbai. Šiuos pinigus reikėtų skirti taupymui, investavimui, papildomų pajamų šaltinių kūrimui. - Planuok biudžetą.
Kaip įmonės turi biudžetus tam tikroms veiklos sritims, taip fiziniai asmenys turėtų turėti biudžetą atostogoms, maistui, transportui, sveikatai, laisvalaikiui, edukacijai, šventėms, geriems darbams ir t.t. - Generuok papildomas pajamas.
Pašnekovo teigimu, kiekvienas žmogus turėtų turėti papildomą pajamų šaltinį bent jau vieną prie savo pagrindinio darbo. Tai galėtų būti investicijų portfelis ar nuomojamas butas.
„Mes visi esame įpratę gyventi iš vieno pajamų šaltinio, dažniausiai tai yra samdomas darbas. Finansiškai tai yra labai rizikinga, nes netekus darbo šeima lieka be pajamų. Rizika dar labiau padidėja turint papildomų finansinių įsipareigojimų“, – teigia Ž. Butkevičius.
Ieškantiems, kur įdarbinti savuosius pinigus, kaip vieną iš galimų šaltinių, Ž. Butkevičius įvardija tarpusavio skolinimo platformą SAVY, leidžiančią fiziniams asmenims skolintis ir skolinti vieni kitiems tiesiogiai, nesinaudojant tradicinių finansinių įstaigų tarpininkavimu.
