Investuotojų akiratyje – stabili P2P grąža ir naujos galimybės

Pastaruoju metu investuotojams vis dažniau tenka girdėti neigiamų naujienų – akcijos raudonuoja, kriptovaliutų rinkose fiksuojami nuostoliai ir apskritai daug nerimo dėl augančių kainų bei infliacijos. Kaip gyvena P2P rinka ir ar vis dar galima investuotojams tikėtis dviženklės grąžos, pasakoja Audrius Žiugžda, tarpusavio skolinimo ir sutelktinio finansavimo platformos „Savy“ direktorius.

Net jei Lietuvoje labiausiai įprasta investuoti į tai, kas apčiuopiama, pavyzdžiui nekilnojamąjį turtą, P2P santrumpa vadinamas investavimas per tarpusavio skolinimo platformas sulaukia vis didesnio investuotojų pasitikėjimo. Tai rodo augantys paskolų išdavimo ir investuotojų skaičiai. Remiantis Lietuvos banko duomenimis, per 2021 m. IV ketvirtį tarpusavio skolinimo platformos išdavė beveik 14 mln. eurų paskolų. Išduotų paskolų augimas, palyginti su 2020 m. atitinkamu ketvirčiu, sudarė kiek daugiau nei 35 %. Aktyvių investuotojų skaičius 2021 m. pabaigoje siekė 47 720 ir per metus paaugo beveik 17 %. O „Savy“ platformoje fiksavome didesnį augimą nei visoje rinkoje – lyginamuoju laikotarpiu išduotų paskolų skaičius išaugo net 68 %, iki 4,54 mln. eurų, aktyvių investuotojų skaičius paūgėjo 20 %, iki 12 040.
Išduodamų paskolų ir investuotojų skaičiaus augimas buvo pastebimas ir šių metų pradžioje, tačiau tarpusavio skolinimo rinka, kaip ir visos kitos, neišvengė išbandymo karu, prasidėjusio vasario pabaigoje. Dalis investuotojų sustabdė automatinio investavimo profilius, pamažino investuojamas sumas, tad pirmąsias dvi savaites paskolos finansavosi beveik dvigubai lėčiau nei įprastai. Pastebėję šiuos pokyčius padidinome paskolų palūkanas ir dar labiau sugriežtinome rizikos vertinimą, tad šie veiksmai padėjo susigrąžinti investuotojų pasitikėjimą. Taip pat esame stipresni ir kur kas geriau pasiruošę galimoms krizėms, nes išmokome COVID-19 pandemijos pamokas. Be to, tarpusavio skolinimas net ir šiais neramiais laikais išlieka itin stabili galimybė gauti dviženklę grąžą, žinoma, jei į investavimą žiūri kaip į ilgalaikį procesą ir nesitiki praturtėti per naktį. Investuotojai turi daug įrankių valdyti savo portfelio grąžą ir riziką, nereikia turėti didelio pradinio kapitalo, o pasirinkus investuoti palūkanos užfiksuojamos visam sutarties laikotarpiui.

AR GALIMA TIKĖTIS PALŪKANŲ AUGIMO?
Tarpusavio skolinimo rinkoje, kaip ir visose kitose rinkose, yra laikotarpis iki karo ir po jo. Iki karo dėl augančios konkurencijos palūkanos nuolat mažėjo. Remiantis Lietuvos banko duomenimis, 2021 m. pabaigoje vidutinės svertinės išduotų vartojimo paskolų metinės palūkanos buvo 13,86 %, palyginti su 2020 m. tuo pačiu ketvirčiu, jos sumažėjo nuo 15,70 iki 13,86 %. „Savy“ išduotų paskolų palūkanos per lyginamąjį laikotarpį (2020 m. ir 2021 m. IV ketvirtis) sumažėjo nuo 19,1 % iki 17,3 % ir išliko aukštesnės nei rinkos vidurkis (1 lentelė).

Analizuojant šių metų tendencijas, galima matyti, kad iki karo Ukrainoje pradžios palūkanos nuosekliai mažėjo, prasidėjus karui vasarį jos pradėjo augti, o gegužės mėnesį, kai rinka grįžo į įprastines vėžes, palūkanos stabilizavosi (2 lentelė). Artimiausiu metu taip pat galima tikėtis nedidelio palūkanų augimo, tačiau reikia paminėti, kad konkurencinis spaudimas palūkanoms ir toliau išliks stiprus.

Viso portfelio ir pastaruoju metu išduotų paskolų palūkanų skirtumas rodo, kad daugiausia laimėjo tie, kurie investavo į tarpusavio skolinimą šios turto klasės atsiradimo Lietuvoje metu – prieš aštuonerius metus. Vis dėlto nėra blogo meto investuoti turint ilgalaikius tikslus ir investuojant periodiškai. Investavimas į tarpusavio skolinimą patrauklus tuo, kad ši turto klasė turi dideles diversifikavimo galimybes. Galima įdarbinti pinigus į didesnės, vidutinės ir mažesnės rizikos paskolas, kurių metinė palūkanų norma priklausomai nuo rizikos svyruoja nuo 5 iki 30 %. Investuojant su vidutine rizika galima tikėtis 12 % metinės grąžos, ir tai yra geras pajamingumas įvertinant ramų miegą, nes šioje rinkoje nėra tokių svyravimų, kurie būdingi akcijoms ar kriptovaliutoms. Be to, mūsų komanda patikrina kiekvieną paskolos gavėją, skaidriai nurodo paskolos gavėjo reitingą bei nemokumo riziką ir rūpinasi tinkamu įsipareigojimų vykdymu.

TARPUSAVIO SKOLINIMAS AR SUTELKTINIS FINANSAVIMAS?
Sutelktinis finansavimas priklauso tai pačiai turto klasei kaip ir tarpusavio skolinimas, tik šiuo atveju žmonės skolina ne žmonėms, o verslui. Abiem atvejais investuotojai gali rinktis, į kurias paskolas investuoti, atsižvelgdami į paskolos metinę palūkanų normą ir riziką. Pagrindiniai verslo paskolų privalumai – dažniausiai trumpas paskolos terminas ir papildomos užtikrinimo priemonės, nes įkeičiamos gautinos pajamos arba turimas turtas. Vis dėlto vartojimo paskolų vidutinė metinė grąža dažniausiai būna didesnė nei verslo paskolų (2 lentelė), o pinigų įdarbinimas ilgesniam terminui, pavyzdžiui, 10 metų, kaip tik gali būti gera galimybė užfiksuoti palūkanas siekiant ilgalaikių tikslų. Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad vartojimo paskolos net ir be užtikrinimo priemonių yra gana patikima turto klasė, nes Lietuvos gyventojai gerbia savo finansinius įsipareigojimus ir stengiasi juos vykdyti. Asmeniniai bankrotai yra labai reti, o mirties atveju 95 % skolų būna paveldimos. Remiantis Lietuvos antstolių rūmų šių metų sausio mėn. duomenimis, per 11 metų, skaičiuojant nuo 2010 iki 2021 m., kreipimųsi į antstolius sumažėjo beveik perpus. Tai reiškia, kad skolos dažniau grąžinamos geranoriškai arba išieškomos ne per teismą. „Savy“ platformoje nuo pat veiklos pradžios 2014 m. prarastų paskolų dalis sudaro mažiau nei 0,1 %. Visais kitais atvejais investuotojai susigrąžino savo investicijas.

NAUJA GALIMYBĖ – INVESTAVIMAS Į BŪSTO PASKOLAS
„Savy“ platforma patogi tuo, kad vienoje aplinkoje investuotojai gali rinktis ir vartojimo, ir verslo paskolas – tam pakanka vienos investuotojo paskyros. Be to, nuo šių metų gegužės pirmieji ir vieninteliai Lietuvoje siūlome investuoti į būsto paskolas privatiems asmenims su nekilnojamojo turto (NT) įkeitimu. Turto įkeitimas yra įprasta praktika teikiant didesnes paskolas verslui, tačiau verslo paskolos laikomos rizikingesnėmis dėl labai paprastos priežasties – įmonei bankrutuoti yra kur kas lengviau nei fiziniam asmeniui, o net jei taip ir nutiktų, iš fizinio asmens yra didesnė tikimybė išieškoti skolas, kuo rūpinamės mes, turėdami visas teisines galimybes parduoti įkeistą turtą. Būsto paskolos visoje finansų rinkoje vertinamos kaip mažiausiai rizikingas paskolinis produktas. Investuotojams tai reiškia mažesnes palūkanas, palyginti su vartojimo paskolomis, tačiau kartu daugiau saugumo, nes investuotos lėšos užtikrinamos nekilnojamuoju turtu. Europos centriniam bankui nusprendus didinti bazines palūkanas ir atitinkamai padidėjus tarpbankinėms palūkanoms EURIBOR, su kuriomis susieta didžioji dalis būsto paskolų, investuoti į NT iš skolintų lėšų taps mažiau pelninga nei iki šiol, tad investavimas į būsto paskolas, užtikrintas nekilnojamuoju turtu, gali tapti gera investicine alternatyva.

PORTFELIO IR RIZIKOS VALDYMAS – PIRMIEJI ŽINGSNIAI
Susikurti investuotojo paskyrą „Savy“ platformoje galima vos keliais žingsniais, o tada tereikia pasirinkti, į kurias paskolas investuoti atsižvelgiant į paskolos tipą, metines palūkanas ir riziką. Visa tai galima daryti rankiniu būdu, tačiau, norint taupyti laiką rekomenduojama pasinaudoti automatinio investavimo įrankiu, kuris leidžia investuoti automatiškai, jei tik pasirodo paskola, atitinkanti visus nustatytus kriterijus: nuo metinės palūkanų normos, paskolos sumos, termino, paskirties iki nemokumo rizikos. Automatiniu būdu finansuojama daugiau nei 80 % visų paskolų, tad neturėdami šio įrankio investuotojai susiaurina savo galimybes rinktis. Renkantis, kur investuoti, kaip ir visuomet, rekomenduojama diversifikuoti portfelį ir investuoti į skirtingo tipo, pajamingumo bei rizikos paskolas, tačiau viskas priklauso nuo kiekvieno investuotojo tikslų, tolerancijos rizikai ir noro uždirbti. Mažiausia galima suma investuojant į vartojimo ir verslo paskolas yra 10 eurų, į būsto paskolas – 1000 eurų. Prie kiekvienos paskolos yra nurodyta paskolos nemokumo rizika, tačiau norintiems daugiau garantijų siūlome investuoti su Investuotojų fondo apsauga. Pasirinkus skolinti su Investuotojų fondu (įskaitant ir Sutelktinio finansavimo investuotojų fondą) dalis už paskolą gaunamų palūkanų mokama šiam fondui, tačiau nesėkmės atveju Investuotojų fondas kompensuoja negrąžintą paskolos dalį ir už 90 d. laikotarpį susikaupusias palūkanas.
Šiandien sunku būtų atrasti kitą turto klasę, kuri suteikia tokias plačias galimybes valdyti riziką, diversifikuoti portfelį ir gauti stabilią dviženklę grąžą. Galbūt ši turto klasė nėra tokia paslaptinga kaip kriptovaliutos, tačiau, kaip sakoma, genialu tai, kas paprasta. Be to, investavimas „Savy“ platformoje yra visiškai nemokamas. Tuo jau naudojasi daugiau nei 35 000 investuotojų, kurie padėjo finansuoti 55 mln. eurų paskolų ir uždirbo daugiau nei 9 mln. palūkanų.