Nuo metų pradžios netyla diskusijos dėl galimo technologijų bendrovių akcijų burbulo. Kol vieni investuotojai vis dar tikisi šio sektoriaus augimo, kiti renkasi atsargesnį požiūrį ir ieško būdų subalansuoti savo portfelius. Alternatyvios investicijos, tokios kaip tarpusavio skolinimas, išlieka patraukliu sprendimu, leidžiančiu užtikrinti stabilią grąžą, nebijant rinkos svyravimų. Augantys pardavimai, didėjantis investuotojų pasitikėjimas ir naujasis investicinės sąskaitos režimas leidžia prognozuoti ir tolesnę plėtrą.
Tarpusavio skolinimas augs greičiau nei vartojimo kredito rinka
„Blėstant investuotojų tikėjimui didžiausios pasaulio ekonomikos išskirtinumu, tarpusavio skolinimas tampa vis saugesne užuovėja dėl fiksuotų palūkanų normų, skaidraus ir aiškaus rinkos reguliavimo”, – teigė Audra Kondrotė, tarpusavio skolinimo platformos „Savy“ ryšių su investuotojais komandos vadovė.
Remiantis naujausiais Lietuvos banko (LB) duomenimis, tarpusavio skolinimo rinka 2024 m. III ketvirtį augo 26,4% lyginant su tuo pačiu laikotarpiu ankstesniais metais, o tai buvo sparčiausias augimas tarp visų vartojimo kredito kategorijų. Per tą patį laikotarpį, visa vartojimo kredito rinka išaugo tik 13,5%. „Savy“ prognozuoja, kad šiais metais tarpusavio skolinimo rinka Lietuvoje ir toliau lenks bendrą vartojimo kreditų rinką, o augimas sieks 26 %. Pasauliniu mastu situacija taip pat optimistinė – tyrimų bendrovės „Business Research“ duomenimis, tarpusavio skolinimo rinka 2025 m. turėtų augti 32%, lyginant su 2024 m.
Kas skatina investuotojų susidomėjimą?
LB duomenimis, 2024 m. III ketvirtį tarpusavio skolinimo platformose investuotojų skaičius išaugo 9%. Lygiai toks pat augimas fiksuotas ir „Savy“ platformoje, analizuojant metinį investuotojų pokytį.
Šį augimą lemia didėjantis finansinis raštingumas, lengvesnė prieiga prie investavimo galimybių ir didėjantis pasitikėjimas alternatyviais finansavimo modeliais. Vis daugiau žmonių supranta diversifikacijos svarbą ir ieško būdų, kaip įdarbinti savo kapitalą už tradicinių investavimo ribų. Be to, išsamūs edukaciniai šaltiniai bei skaidri investicinių platformų veikla padeda investuotojams priimti informuotus sprendimus.
„Tarpusavio skolinimas iš esmės transformuoja finansavimo rinką, leisdamas žmonėms ir verslams skolintis tiesiogiai, be tarpininkų, tokių kaip bankai. Dėl greitesnio vertinimo proceso paskolų gavėjai gauna patrauklesnes sąlygas, o investuotojai – fiksuotą grąžą, atitinkančią rizikos lygį“, – pasakojo A. Kondrotė.
Stabilumo ir didesnės grąžos paieškos
Ekonomistų prognozės nuteikia optimistiškai – tikimasi didesnio stabilumo tiek finansų rinkose, tiek investavimo aplinkoje. Mažėjant ECB palūkanų normoms, pinga skolinimasis, tačiau kartu mažėja ir indėlių grąža. Dėl to gyventojai vis dažniau ieško pelningesnių investavimo galimybių. 2025 m. vasario mėn. vidutinė 12 mėn. terminuotų indėlių palūkanų norma Lietuvos bankuose svyravo nuo 2 % iki 3 %.
Tuo tarpu grąža tarpusavio skolinimo platformose išliko vidutiniškai dviženklė, investuojant į visų reitingų paskolas. Be to, tai yra fiksuota grąža, tad ji išlieka tokia pati visu investicijos laikotarpiu, o tai didelis privalumas, palyginti su dideliais svyravimais pasižyminčioms akcijų ar žaliavų rinkomis.
„Tarpusavio skolinimas išlieka patrauklus tiems investuotojams, kurie ieško didesnės grąžos ir yra pasirengę prisiimti tam tikrą riziką. Visgi, tarpusavio skolinimo rinka auga ir demonstruoja brandą. Prie to prisideda ir aiškus reguliavimas, nes Lietuvos TSP prižiūri Lietuvos bankas, o tai didina ir besiskolinančių, ir investuotojų pasitikėjimą bei saugumą“, – teigė ryšių su investuotojais komandos vadovė.
Naujovės ir sudėtinių palūkanų galia
Pastaruoju metu tarpusavio skolinimo rinkoje, be tradicinių vartojimo paskolų, pristatytos susieto vartojimo paskolos, kurios praplečia investuotojų galimybes. Taip pat auga antrinės rinkos apyvartos, o tai didina investicijų likvidumą. Tarpusavio skolinimo rinkos augimą skatins ir nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojusi Investicinės Sąskaitos (IS) lengvata, leidžianti atidėti gyventojų pajamų mokesčio mokėjimą tol, kol lėšos bus reinvestuojamos. Ši naujovė taip pat sustiprins sudėtinių palūkanų efektą ir leis investuotojams uždirbti ne tik nuo pradinio kapitalo, bet ir nuo jau uždirbtų palūkanų. IS režimas motyvuos investuotojus planuoti savo finansinius tikslus ilgesniam laikotarpiui, didinti pelningumą pasitelkiant sudėtines palūkanas ir aktyviau diversifikuoti portfelius, taip prisidedant prie stabilios rinkos plėtros.
„Savy“ skaičiais: metinis augimas 2024 m.
- Išduota naujų paskolų: 30 mln. Eur paskolų, +23%
- Vidutinės naujai išduotų paskolų svertinės palūkanos: 16,5%, + 0.53pp
- Investuotojų bendras portfelis: 36,2 mln. Eur, + 38%
- Vidutinis investuotojo portfelis: 3 282 Eur, + 23%
- Investuotojai uždirbo: 4,38 mln Eur, + 33%
Straipsnis buvo publikuotas kovo mėnesio žurnale „Investuok“
