Namų darbai prieš imant būsto paskolą: ką žinoti dirbantiems savarankiškai?

Kol ekspertai ginčijasi dėl nekilnojamojo turto kainų prognozių, rekordinės būsto nuomos kainos ir didelė būsto paskolų pasiūla dažnai tampa svaria paskata nuosavam būstui įsigyti. Tai ypač aktualu dirbantiems savarankiškai, kuriems atsiranda vis daugiau galimybių gauti paskolą būstui. Tiesa, tokiu atveju reikia atlikti kur kas daugiau namų darbų nei dirbantiems pagal darbo sutartį, tad tarpusavio skolinimo platformos „Savy“ paskolų su nekilnojamojo turto (NT) įkeitimu vadovė pasakoja, kokius dokumentus reikia turėti prieš kreipiantis paskolos būstui.

Dirbantys savarankiškai kredito įstaigai turi pateikti pajamas pagrindžiančius dokumentus: paskutinių 12 mėnesių banko išrašą, metinę pajamų deklaraciją už praėjusius metus ir pažymą, įrodančią pajamų šaltinį – tai gali būti individualios veiklos, verslo liudijimo, ūkininko pažymėjimo, individualios įmonės ar mažosios bendrijos registracijos kopija.

„Įvertinusi kiekvieno kliento situaciją ir pajamų reguliarumą, kredito įstaiga gali paprašyti ir papildomų dokumentų arba ilgesnio laikotarpio pajamų. Svarbu žinoti, kad išdirbusiems savarankiškai mažiau nei metus būsto paskolos neteikiamos. Tuo tarpu dirbantiems pagal darbo sutartį pakanka 6 mėnesių darbo“, – pasakojo Silvija Kažukauskaitė, „Savy“ paskolų su nekilnojamojo turto (NT) įkeitimu vadovė.

Pajamų tvarumas – kertinis etapas

Vienas svarbiausių momentų, kurį kartais pamiršta dirbantys savarankiškai – pajamų tvarumas, t.y. jų reguliarumas. Pasak S. Kažukauskaitės, pasitaiko, kad asmuo kreipiasi dėl paskolos iš karto po to, kai gauna didesnes pajamas už suteiktas paslaugas, tačiau jei ankstesnius kelis mėnesius jis pajamų negavo, paraiška bus atmesta. Taip pat tvariomis nelaikomos tos pajamos, kurios yra trečdaliu didesnės už atlygį, gautą kitus vetinamus mėnesius.

„Sutarus su užsakovu dėl konkrečių darbų apimčių rekomenduotume nusimatyti, kad atlygis būtų mokamos periodiškai, o ne tik suteiktų paslaugų pabaigoje. Tokiu atveju būtina turėti bendradarbiavimo ar paslaugų teikimo sutartį. Jei pajamos gaunamos iš skirtingų klientų, sutartys nėra būtinos, tačiau kredito įstaigai reikės pateikti bent po vieną sąskaitą-faktūrą už vertinamus mėnesius“, – sakė S. Kažukauskaitė.

Pasak specialistės, kartais žmonės nustemba dėl reikalavimo pateikti sąskaitas-faktūras, nes jų ne visada prašo klientai, taip pat jos nėra būtinos deklaruojant pajamas, tačiau sąskaitos reikalingos, kaip patvirtinimas dėl suteiktų paslaugų ir gauto atlygio, tad jų neturėjimas gali sukliudyti gauti paskolą.  

Kai pagrindinis pajamų šaltinis yra dividendai, jie taip pat turi būti gaunami periodiškai – kas mėnesį, kas ketvirtį, kas pusmetį ar kas metus, bet ne trumpiau nei paskutiniuosius dvejus metus. Tam tikrais atvejais gali tekti pateikti kelerių metų istoriją.

Nepalikti paskolos klausimų paskutinei minutei

„Dirbantys savarankiškai dažnai galvoja, kad jiems neįmanoma gauti paskolos būstui, tačiau tai yra jau pasenęs stereotipas. Net jei tradiciniai bankai nenoriai teikia paskolas tokiems klientams, šiandien yra daugybė alternatyvių finansavimo būdų. Vienas iš jų – tarpusavio skolinimo platformos, kur į paskolas investuoja žmonės“ – pasakojo „Savy“ atstovė.

Visgi, ji pataria dėl paskolos kreiptis kuo anksčiau. Net jei internetinės skaičiuoklės parodo, kiek galima būtų pasiskolinti ir kokiam laikui, tai yra tik preliminarus pasiūlymas. Kiekviena kredito įstaiga, teikianti būsto paskolas ar paskolas su nekilnojamojo turto įkeitimu, vertina ne tik pajamas, bet ir pajamų ir įsipareigojimų santykį, kredito istoriją bei pajamas, liekančias pragyvenimui, todėl realų paskolos pasiūlymą gyventojai gaus tik užpildę paraišką. Geriausia tai padaryti dar prieš ieškantis būsto. Tuomet gausite kur kas tikslesnį pasiūlymą dėl paskolos sumos, o taip pat sužinosite, kokių dar gali prireikti papildomų dokumentų, kad galėtumėte gauti paskolą laiku, kol norimo būsto nenupirko kiti pirkėjai.