Tarpusavio skolinimo kultūros pagrindus Lietuvoje padėjusi platforma „Savy“ kelia rinkos kartelę dar aukščiau ir pristato pirmąją mobiliąją programėlę, skirtą investavimui į vartojimo ir verslo paskolas. Pasak Audriaus Žiugždos, tarpusavio skolinimo ir sutelktinio finansavimo platformos „Savy“ direktoriaus, mobiliosios programėlės atsiradimas žymi naują asmeninių finansų valdymo etapą, kai dviženklę grąžą galima gauti vos kelių mygtukų paspaudimu.

Pastarąjį dešimtmetį fintech startuoliai keičia nusistovėjusias finansų rinkos taisykles. Pasiūliusi žmonėms skolintis ne iš bankų, o vieniems iš kitų, „Savy“ suteikė galimybę dalyvauti skolinimo versle ir uždirbti stabilią grąžą kiekvienam iš mūsų.

„Anksčiau ši privilegija priklausė tik bankams, o dabar galime būti banku vieni kitiems. Investavimas į „žmonės žmonėms“ paskolas tampa vis populiaresnis, nes tai viena iš nedaugelio turto klasių, kuriai nėra būdinga rinkų svyravimų rizika, o palūkanos užfiksuojamos visam pasirinktam laikotarpiui“, – sakė Audrius Žiugžda, „Savy“ direktorius.

Lyderiaujančios mobiliųjų programėlių kūrimo įmonės „Simform“ 2022 m. atliktas programėlių naudojimo tyrimas rodo, kad finansų srities programėlės nėra tokios populiarios, kaip socialinės, bendravimo ar žaidimų, tačiau per savaitę finansams skiriama apie 57 min. laiko. Palyginimui, tik kiek daugiau – 65 min. – praleidžiama muzikos ir e-komercijos programėlėse, o sveikatinimosi programėlėms skiriama vos 27 min. per savaitę.

„Finansų programėlėms skiriamas laikas byloja, kad asmeninių finansų planavimas ir priežiūra yra svarbi kasdienės rutinos dalis ir, neabejoju, kad pirmoji lietuviška tarpusavio skolinimo programėlė paskatins tai daryti dar dažniau. Investuoti į tarpusavio skolinimo ar sutelktinio finansavimo paskolas gali kiekvienas ir tam nereikia nei didelio kapitalo, nei specialaus finansinio išsilavinimo“, – teigė „Savy“ direktorius.

Paprasta pradėti ir valdyti riziką

Norint pradėti investuoti tereikia nemokamai atsisiųsti „Savy“ programėlę iš „Google Play“ arba „Apple App Store“. Tuomet reikia susikurti investuotojo paskyrą, pervesti investicijoms skirtą sumą į savo „Paysera“ sąskaitą ir pasirinkti investavimo strategiją.

Pagrindinė rizika investuojant į paskolas yra susijusi su paskolų gavėjų gebėjimu vykdyti priimtus įsipareigojimus. Iš viso yra 5 vartojimo paskolų reitingai nuo A reitingo, kai rizika mažiausia, iki E reitingo, kai rizika didžiausia. Prie kiekvieno reitingo yra nurodyta teorinė nemokumo rizika, kuri yra svarbus orientyras investuotojams, nes remiantis „Savy“ statistika, kiekvieno reitingo vėluojančių paskolų dalis neviršija numatytos teorinės nemokumo tikimybės.

Dar vienas būdas sumažinti riziką – tai pasinaudoti unikaliu „Savy“ sukurtu įrankiu ir investuoti su Investuotojų fondo apsauga. Šiuo atveju investuotojas gauna šiek tiek mažesnes palūkanas, tačiau, jei nutinka taip, kad paskolos gavėjas nevykdo savo įsipareigojimų 90 dienų iš eilės, Investuotojų fondas išmoka negrąžintą paskolos dalį ir susikaupusias palūkanas už visą 90 dienų laikotarpį. Šiuo įrankiu naudojasi maždaug trečdalis investuotojų, kuriems nuo veiklos pradžios Investuotojų fondas yra kompensavęs virš 1,1 mln. Eur vėluojančių paskolų.

Visos „Savy“ aukcione esančios paskolos, į kurias siūloma investuoti, suteikiamos vadovaujantis Lietuvos banko atsakingo skolinimo nuostatais, Vartojimo kreditų įstatymo ir kitais jį lydinčiais teisės aktais. Atsižvelgiama į gaunamas pajamas, pajamų tvarumą, turimus, liekančių pajamų pragyventi sumą ir į kredito istoriją. Visais atvejais bendra paskolos gavėjo mėnesio įmoka visoms finansų institucijoms, neviršija 40 % visų paskolos gavėjo mėnesinių grynųjų pajamų.

„Paraiška patvirtinama vidutiniškai tik 1 iš 10 besikreipiančių, tad toks griežtas atrankos procesas užtikrina teisingą rizikos įvertinimą net ir tiems dalyviams, kurie, tikėdamiesi solidesnės grąžos, prisiima didesnę riziką“, – akcentuoja A. Žiugžda.

Nepaisant aukščiausių „Savy“ skolinimo standartų, kai kurie paskolų gavėjai dėl vienokių ar kitokių priežasčių vėluoja vykdyti savo įsipareigojimus laiku. Jei taip nutinka platforma visų pirma siekia rasti sprendimą ir skatina paskolų gavėjus mokėti pagal atskirą susitarimą. Jei paskolos gavėjas nebendradarbiauja, pradedamas teisminis procesas. Paskolos išieškojimas tokiu atveju užtrunka, tačiau investuotojas uždirba papildomai gaudamas procesines palūkanas. „Savy“ platforma išsiskiria geriausios kokybės portfeliu, o visiškai prarastų paskolų dalis tesudaro mažiau nei 0,1%.

Auga investuotos sumos ir grąža investuotojams

„Savy“ investuotojų bendruomenę šiuo metu sudaro daugiau nei 40 000, iš kurių aktyviai investuoja daugiau nei 14 000 ir tai yra kone didžiausia tarpusavio skolinimo platformos bendruomenė Lietuvoje. Remiantis šių metų II-ojo ketvirčio duomenimis, aktyvus investuotojų portfelis išaugo 1,7 mln. Eur ir ketvirčio pabaigoje sudarė 21,9 mln. Eur. Investuotojų norą padidinti savo portfelius ir užsitikrinti riziką atitinkančią grąžą geriausiai iliustruoja investuotų pinigų prieaugis, kuris antrąjį šių metų ketvirtį vidutiniškai sudarė 581 tūkst. per mėnesį ir tai yra net 42% daugiau nei 12 mėnesių vidurkis.

Iš viso „Savy“ investuotojai jau yra uždirbę virš 12,5 mln. Eur palūkanų, o lyginant 2023 m. II ketvirtį su ankstesniu ketvirčiu, per ketvirtį išmokėtų palūkanų suma išaugo 10% ir tai yra sparčiausias išmokėtų palūkanų augimas per 4 metus.

„Pastaruoju metu stebime palūkanų augimo tendenciją, nes didėjant ekonominiam neapibrėžtumui sugriežtinome rizikos vertinimą, kad didesnė grąža kompensuotų ir padidėjusią riziką. Tai akivaizdžiai padidino investuotojų pasitikėjimą, ką rodo išaugusios investicijoms skiriamos sumos“, – pasakojo A. Žiugžda.

Per antrąjį šių metų ketvirtį išduotų vartojimo paskolų vidutinės svertinės palūkanos pasiekė 17%, kai 2022 metų antrąjį ketvirtį jos buvo 14,8%. Per tą patį laikotarpį išduotų verslo paskolų vidutinė svertinė palūkanų norma pakilo iki 13,2%, kai 2022 m. antrąjį ketvirtį buvo 11,4%.

Automatinis investavimas taupo laiką

Investuoti mobiliojoje programėlėje ypač patogu dėl to, kad investavimas vyksta automatiniu būdu. Tereikia pasirinkti kokią sumą ir į kokias paskolas norite investuoti pagal paskolos sumą, palūkanas, nemokumo riziką, paskolos gavėjo amžių, lytį, pajamų dydį, išsilavinimą ar daugelį kitų kriterijų. Yra trys auto-investavimo profilių tipai vartojimo paskoloms iki ir virš 10 000 Eur bei atskiras profilis verslo paskoloms. Susikūrus automatinio investavimo profilius teliks stebėti, kaip auga pinigai, redaguoti profilių nustatymus, juos įjungti arba išjungti. Po ranka bus investicinio portfelio ir pelno ataskaita, investicijų analizė ir filtravimas.

Ką pataria investuotojai?

53-ių metų investuotojas Voldemaras Kinčinaitis jau 3 metus investuoja „Savy“ platformoje ir labiausiai vertina patogumą bei laiką taupantį autoinvestavimo įrankį.

„Aš stengiuosi rinktis saugų viduriuką. Šiuo metu mano „Savy“ portfelio vidutinė grąža yra apie 12%. Žinoma, visada norėtųsi uždirbti daugiau, tačiau, palyginus su indėlių palūkanomis bankuose, tai yra labai daug. Į investavimą žiūriu kaip į ilgalaikį procesą. Mano tikslas investuoti mažiausiai 10 metų į priekį ir pamiršti investicijas, todėl visas gautas palūkanas reinvestuoju ir pridedu dar“, – pasakojo V. Kinčinaitis.  

Pasak V. Kinčinaičio, praėjo tie laikai, kai galėjai įsidėti kažkiek santaupų į pagalvę ir ramiai gyventi. Dabar to nepakanka, nes infliacija labai greitai apkarpo santaupas.

„Jei kažkas galvoja, „ai investavimas – ne man“, reikia suvokti, kad tai gal nebūtinai įdomu, bet prasminga ir naudinga. Mano patarimas būtų pabandyti, atsirinkti, kas tinka labiausiai ir ne mažiau svarbu, surasti balansą tarp noro viską uždirbti, ir ramiai miegoti“, – rekomendacijomis dalinosi investuotojas.

„Savy“ faktai:

  • Prižiūrima Lietuvos banko;
  • Veikia pagal 5 Lietuvos Banko išduotas licencijas;
  • Nuo veiklos pradžios 2014 metais per platformą sufinansuota paskolų už daugiau nei 80 mln. Eur;
  • Investuotojams išmokėta palūkanų suma siekia daugiau nei 12 mln. Eur;
  • Platforma vienija daugiau nei 40 000 registruotų investuotojų ir per 200 000 registruotų paskolų gavėjų.

Šis straipsnis buvo publikuotas žurnale „Investuok“